Lecitinas biochemikų priskiriamas fosfolipidams, kurie yra viena iš pagrindinių kiekvienos gyvos ląstelės membranos struktūros dalis. Fosfolipidai sudaro iki 30% smegenų sausosios medžiagos. Jų funkcija gana sudėtinga: ląstelėse vykstant medžiagų apykaitai, jie atlieka filtro funkciją, kaip katalizatoriai dalyvauja jonų mainų procesuose, taip pat reguliuoja vidinį ląstelės slėgį.
1846 m. prancūzų mokslininkas Maurice’as Goble (Maurice Gobley) pirmą kartą izoliavo fosfolipidų mišinį (cholino, inozitolio ir tt.) iš kiaušinio trynio. 1850 m. ši medžiaga buvo pavadinta lecitinu, nuo graikų kalbos žodžio „lecithos“, kuris reiškia „trynys“. Nuo tada buvo atlikta daug tyrimų, kurie įrodė lecitino naudą žmonių sveikatai.
Lecitinas mūsų organizme atlieka daugybę funkcijų. Jis yra visų organizmo ląstelių pagrindas, dalyvauja medžiagų apykaitoje, padeda normalizuoti cholesterolio apykaitą, taip pat dalyvauja neutralizuojant toksinus. Viena iš svarbiausių lecitino funkcijų yra užtikrinti normalią nervų sistemos veiklą – jis pagerina nervinių impulsų perdavimo procesą. Lecitinas padeda mūsų organizmui efektyviau kovoti su stresu. Be to, jis būtinas kiekvienos ląstelės membranos statybai, optimaliam kepenų ir nervų sistemos funkcionavimui, taip pat atlieka svarbų vaidmenį energijos sintezėje. Esant lecitino trūkumui atsiranda dirglumas, padidėja nuovargis, blogėja atmintis ir prastėja koncentracija.
Lecitinas būtinas tinkamam mūsų organizmo funkcionavimui. Šios svarbios medžiagos yra daugelyje maisto produktų, tokių kaip raudona mėsa, jūros gėrybės, kiaušinio tryniai, soja, riešutai ir kitur. Pramoniniu būdu išgaunamas lecitinas naudojamas farmacijos, kosmetikos, maisto bei tekstilės pramonėse. Pavyzdžiui, lecitino dedama į maisto gaminius, kad šis pagerintų jų skonį ir tekstūrą.